Tai tekstas tiems, kurie pasiruošę nubusti.
Tiems, kuriems ateina laikas. Tiems, kurie jaučia, kad kažkas ne taip…Kadangi vis dažniau girdžiu klausimą “o kas iš to”? Norisi pakalbėti būtent apie tai, KAM REIKIA ŽINOTI TIESĄ? Ne tam, kad pakeistum pasaulį. Ne tam, kad įrodytum kitiems.Ne tam, kad laužytum sistemas ar įtikintum abejojančius.
Tiesa reikalinga vienam dalykui, kad būtum laisvas…
Laisvas, ne nuo valdžios.
Laisvas, ne nuo žmonių.
Ne nuo ritualų ar datų. O nuo melo, kuris tau pasakė, kas tu esi, kaip turi gyventi ir kuo turi tikėti.
Kai nežinai tiesos, gyveni pagal svetimą scenarijų.
Kai ją sužinai pradedi gyventi pagal savo sielą, pagal savo vidini kompasą… ir tai viską keičia…
KAS YRA ŽINOJIMAS?
Žinojimas nėra faktai. Nėra knygos, religijos, autoritetai ar kalendoriai.
Žinojimas yra vidinė matymo būsena. Tai, kas suvirpina tavo vidų, kai išgirsti kažką, kas jau egzistavo tavyje. Tai, kas pažadina atmintį, kuri buvo uždengta. Tai, kas suderina tave su tuo, iš kur tu kilęs ir į ką esi kviečiamas. Žinojimas yra tada, kai nereikia įrodymų, nes siela sako:
„Taip, aš tai prisimenu.“
IR VISKO DĖL TO KAM TAS ŽINOJIMAS YRA REIKALINGAS? Todėl, kad nežinantis žmogus lengvai valdomas. Todėl, kad nežinantis žmogus paklusnus. Todėl, kad nežinantis žmogus bijo. Todėl, kad nežinantis žmogus tiki, kad sistema jį maitina ir saugo.
Bet žinojimas grąžina tau: tavo valią, tavo kryptį,
tavo galią, tavo sielos balsą, tavo laisvę rinktis ne pagal taisykles, o pagal tiesą. Žinojimas įjungia žmogų. Ne kaip robotą, o kaip sąmoningą būtybę.
O SISTEMA BIJO TŲ KURIE KLAUSIA, KURIE MĄSTO… KAIP VEIKIA SISTEMA?
Sistema nori tik vieno: kad tu niekada neužduotum klausimų. Kad galvotum, jog: tau sakoma tiesa, tau duodamas pasirinkimas, tu gyveni laisvėje, tu dalyvauji kūrime, tu pats renkiesi savo gyvenimą. Bet realybė tokia: Sistema nekuria laisvų žmonių. Sistema kuria paklusnius žmones…. Nes paklusnus žmogus: nesigilina, nekvestionuoja,
neseka intuicijos, neina prieš daugumą,
tiki autoritetais, gyvena pavargęs, išsekęs, atjungtas nuo savasties…. Toks žmogus yra saugiausias sistemos vienetas.
O TIESA… Tiesa išlaisvina ne tavo aplinkybes, o tavo sąmonę. Ji išjungia baimės programą,
sugriauna klaidingus autoritetus, nudegina melo sluoksnius, pažadina intuiciją, grąžina atmintį,
atveria sielos kryptį, pastato žmogų ant savos žemės, ne svetimų pamatų… Tiesa yra laisvė.
Ne emocinė, ne filosofinė, ne politinė tai sielos autonomija. Tu tampi žmogumi, kuris pats mato, pats jaučia, pats suvokia. Ir niekas negali tavęs iš naujo užprogramuoti.
LAIKAS NUBUSTI — TIEMS, KURIE TAM PASIRUOŠĘ Tai nėra kvietimas visiems.
Tai nėra žinutė masėms.
Tai nėra evangelija.
Tai šauksmas tiems, kurie: jaučia vidinį nerimą, kad gyvena ne savo ritmu;
girdi balsą, kviečiantį grįžti prie savasties;
suvokia, kad sistema meluoja subtiliai ir tyliai;
pastebi, kad pasaulis nepriklauso žmogui, o žmogus priklauso pasauliui;
trokšta laisvės, kuri gimsta tik per tiesą. Žinojimas yra vartai. Pro juos pereina tik tie, kuriems atėjo laikas. Ir jei tu skaitai šiuos žodžius, vadinasi, tavo siela jau beldžiasi į tiesos duris.
KAS PASIKEIS, KAI ŽINOSI?
Galbūt niekas išoriškai.
Galbūt pasaulis ir toliau švęs dirbtines šventes, laikysis netikrų datų ir seniai pamirš savo šaknis. Bet pasikeisi tu. Ir kai keičiasi žmogus, keičiasi jo gyvenimiškas laukas, jo ryšys su pasauliu, jo sielos kryptis. Tiesa neišlaisvina žmonijos. Tiesa išlaisvina žmogų.
O vieno laisvo žmogaus užtenka, kad pradėtų keistis visa epocha