Kiekviena diena, kurią nubundame, yra dovana.
Ne todėl, kad ji būtų tobula ar be iššūkių, o todėl, kad ji – dar vienas žingsnis šioje didžiojoje kelionėje, vadinamoje Gyvenimu.
Mes dažnai ieškome ypatingų datų, stebuklingų akimirkų, laukiame „tinkamo laiko“. Bet tiesa tokia – kiekviena diena yra ypatinga. Ji pati savaime yra stebuklas.
Gyvenimas – tai mokykla be sienų ir be baigiamojo egzamino.
Čia kiekviena situacija yra pamoka.
Kartais ji ateina švelniai, kaip pavasario vėjas, nešantis naują supratimą.
Kartais ji būna audringa, verčianti mus išsiplėšti iš senų įpročių ir pažvelgti į save kitaip.
Ir kiekvienas žmogus, kurį sutinkame – mokytojas.
Vienas moko kantrybės, kitas – drąsos, trečias – atjautos ar savivertės. Net tie, su kuriais patiriame sunkiausias akimirkas, atneša vertingiausias pamokas.
Kartais jie parodo, ką turime gydyti savyje, kartais – kaip toli jau nuėjome.
Nesvarbu, kas tu esi ar kuo save laikai – mes visi esame gyvenimo mokiniai.
Mokinių kelias nėra apie konkurenciją ar palyginimus. Tai kelias į vidų – į savo sielos šviesą.
Kai priimame kiekvieną dieną kaip mokymosi galimybę, gyvenimas tampa ne našta, o nuostabi kelionė.
Net sunkiausiuose momentuose galime rasti šviesos siūlą, kuris veda mus pirmyn.
Tad šiandien, ir kiekvieną dieną, galime savęs paklausti:
„Ką ši patirtis nori man parodyti? Ką aš galiu iš jos išmokti, kad tapčiau šviesesnis, geresnis, laisvesnis?“
Ir kai atsakome į šiuos klausimus širdimi, pradedame matyti, kad gyvenimas iš tiesų visada buvo mūsų pusėje – vedantis, saugantis ir mylintis.
Leiskime sau būti mokiniais, kurie su dėkingumu priima kiekvieną pamoką.
Leiskime sau būti mokytojais, kurie šviesa dalijasi su kitais.
Leiskime sau būti – tiesiog būti – čia ir dabar.
Nes čia, šioje akimirkoje, yra visa Gyvenimo mokykla. Ir ji kviečia mus mokytis meilės. 