
Viena iš giliausių ir reikšmingiausių temų – žmogaus ryšys su gamta. Gamtos energija, ypač medžiai, turi ne tik fizinę, bet ir dvasinę struktūrą, kuri tyliai kalba mūsų sieloms. Panerkime giliau į šią išminties erdvę…
🌿GAMTA, MŪSŲ MOTINA, MŪSŲ ATMINTIS
Medžių struktūra, tai tarsi gyvoji šviesos biblioteka.
Medis nėra tik augalas. Jis, tai šviesos laidininkas tarp dangaus ir žemės. Jo šaknys siekia giliausius žemės sluoksnius ten, kur gyvena pirmapradė žemės atmintis. Kamienas, tai stabili ašis, panaši į žmogaus stuburą. Lapai ir šakos, tai sąmonės antenos, kurios priima Visatos energiją.
Mokslas jau įrodė, kad medžiai bendrauja tarpusavyje per požeminę grybų ir šaknų sistema.
Ezoteriniu požiūriu tai energetinė matrica, per kurią jie siunčia žinutes ir gydo vienas kitą. Jie taip pat reaguoja į mūsų emocijas kai prisiliečiame, jie „skaito“ mūsų lauką.
🌿Kodėl žmogui būtina susijungti su Žeme?
Mūsų kūnas kilęs iš Žemės mes iš jos esame suformuoti. Kai nutolstame nuo gamtos, prarandame prigimtinį energetinį įsižeminimą. Dėl to kyla nerimas, išsibalansuoja hormonai, siela pasijunta atskirta. Įsižeminimas, tai ne tik fizinis vaikščiojimas basomis, tai grįžimas į čia ir dabar, į savo kūną, į motinos Žemės glėbį. Motina Žemė, tai ne planeta, tai Sąmonė. Ji gyva, ji kvėpuoja, ji kalba. Kai prisiliečiame prie jos su pagarba ir dėkingumu, ji mums siunčia gydančią vibraciją, kurios jokie vaistai nepakeis.
🌿Mūsų šaknys lyg dvasinis įsižeminimas. Kiekvienas žmogus turi dvasines šaknis, jos siekia ne tik protėvius, bet ir sielos pradžią. Kai gyvename atitrūkę nuo šaknų, tampame pažeidžiami, pasimetę.
Grįžimas prie šaknų, tai dvasinis apsivalymas, prisiminimas, kas mes esame be vaidmenų, be visuomenės kaukių. Būdami su gamta ypač su medžiais, mes aktyvuojame šias šaknis. Jie lyg senieji mokytojai, perduodantys tylų dvasinį žinojimą. Jie nekalba žodžiais, bet kalba energija.
🌿Trumpa praktika: susijungimas su medžiu.
Rask tylų miško kampelį, kur tave traukia medis.
Prieik, prisiliesk prie kamieno abiem rankomis arba apkabink. Pajausk jo šaknis, nusidriekusias po žeme įsivaizduok, kad ir tavo kojos leidžia šaknis gilyn.
Įkvėpk giliai, susijunk su medžio ritmu. Paklausk: „Ką tu nori man perduoti?“ Tylėk, stebėk, priimk. Tai gali būti mintis, vaizdas, emocija ar tiesiog pojūtis. 🤍🪽
Mylėkime ir būkime mylimi 🙏🤍
